UAB Creditreform Lietuva pranešimas spaudai, 2016 12 13

Mieliausi darbdaviai savivaldybėms – valdiškos įmonės

Bemaž 11 tūkstančių Lietuvos įmonių registruotos vos 35 adresais. Nemažai jų formaliai veikė tik iki tol, kol jų savininkas gavo leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau šiais adresais naudojasi ir realiai veikiantys verslai.

Taip teigia įmonių rizikingumą vertinančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ ekspertai, išanalizavę Sodros, Statistikos departamento ir savo surinktus duomenis.

 „Lietuvoje jau senokai jokia problema įsigyti specialiai pardavimui įkurtą įmonę. Vietinės ir kaimyninių šalių įmonės siūlo ne tik uždarąsias akcines bendroves, bet ir mažąsias bendrijas, registruotas šviežiai ar prieš metus ir daugiau, - sako UAB Creditreform Lietuva direktorius Saulius Žilinskas, -  štai viena estų kompanija savo svetainėje lietuviškas bendroves, turinčias PVM mokėtojo statusą, siūlo po 2400 EUR, arba už tiek, kiek norima ir už Didžiosios Britanijos, Lenkijos ar Suomijos juridinį subjektą.  Įdomu, kad Latvijos ar Estijos jurisdikcijos įmonės  – pigesnės. Pažymėtina, kad pats įmonių pardavimo verslas visiškai legalus. Ir rimtam verslininkui ar užsienio investuotojui kartais staigiai prireikia naujos įmonės, jau turinčios „stažą“, arba naujo verslo kūrėjas taupo laiką ir sutinka mokėti už jau „iškeptą“ juridinį subjektą. Pastebėta, kad seniau įregistruotos įmonės labiau „patinka“ viešųjų pirkimų konkursų organizatoriams.“

Įmonės pirkimo tikslas - Šengenas

Tačiau bene dažniausia priežastis, kodėl įmonės, skirtos parduoti, iki 2014 m. dygo kaip grybai po gausaus lietaus – galimybė tokių įmonių savininkams tuo metu nesunkiai gauti leidimą gyventi Lietuvoje ir netrukdomai keliauti po visą Šengeno erdvę.

Jei pažiūrėsime, kuriais metais buvo įregistruoti šiuose įmonių knibždėlynuose figūruojantys verslai, pamatysime, kad jų steigimo bumas prasidėjo ištikus ekonominei krizei. Jau 2009 m. buvo įregistruota beveik du procentai visų masinio įmonių registravimo adresais reziduojančių verslų. Tai daugiau nei dukart viršijo 2008 m. skaičius. Pikas buvo pasiektas 2014 m., kuomet dienos šviesą išvydo net 24 proc. iš verslo daigynuose įregistruotų įmonių. Būtent tų metų lapkričio pirmąją įsigaliojo įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimai, gerokai apriboję galimybes gauti užsieniečiams laikino gyvenimo Lietuvoje leidimą, tad greičiausiai įmonės buvo aktyviai registruojamos siekiant dar suspėti iki įstatymo pataisų įsigaliojimo. Jau 2015-aisiais įsteigtų įmonių kiekis krito 10 proc. , o per nepilnus 2016 m. įregistruotų verslų skaičius dar kiek susitraukė.  

Vienu adresu – per tūkstantį įmonių

Įmonių daigynų arba vietų, kuriose registruota daugiau kaip 70 įmonių, Lietuvoje yra ne viena. Ir ne tik Vilniuje. Įmonės masiškai registruojamos ir Kaune, ir Klaipėdoje, ir Alytuje, ir Panevėžyje. Viso mūsų nustatytais 35-aiais verslo knibždėlynų adresais įsteigta beveik vienuolika tūkstančių įmonių. O rekordas priklauso adresui: Vilnius, Architektų 56-101. Čia savo gyvavimą pradėjo 1263 verslo subjektai. Dar tūkstantis įmonių yra startavusios Vilniuje, Perkūnkiemo 13-91. Ieškodami masinio įmonių registravimo vietų dėmesį sutelkėme tik į registracinius adresus, kur figūruoja ne tik namo, bet ir buto ar kambario numeris.

Kaip rodo įmonių, parduodančių įmones ar sutvarkančių laikino gyvenimo Lietuvoje dokumentus, interneto svetainės, dabar dažniausiai pirkėjams siūlomos uždarosios akcinės bendrovės ir mažosios bendrijos. Neatsitiktinai tarp verslo daigynuose įregistruotų įmonių dominuoja UAB (80 proc.), o mažosios bendrijos (7,5 proc.) pagal populiarumą beveik priartėjo prie individualių įmonių (8 proc.). Tačiau įmonių knibždančiais adresais rasime įsikūrusias ir 91 asociaciją, 27 paramos ir labdaros fondus ir net vieną profesinę sąjungą.

Vadovas – užsienietis, įmonė - tuščia

Tai, kad tokiuose daigynuose gimusios įmonės neretai ruošiamos pardavimui ar jau yra parduotos užsieniečiams, paprastai ne ketinantiems verslauti, o siekiantiems leidimo laisvai judėti Europos Sąjungoje, liudija keletas parametrų. Visų pirma, didžioji dauguma arba 57,0 proc. verslų neturi nė vieno darbuotojo, o įmonių, turinčių 3 ir daugiau dirbančiųjų, priėmus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas, padaugėjo nuo 7,4 proc. iki 16,6 proc. Mat minėtas teisės aktas buvo įvedęs tokį reikalavimą. Tiesa, nuo 18,1 iki 26,4 proc. pagausėjo ir įmonių, įdarbinusių 1-2 darbuotojus. Kad įmonė gali būti parduota ar įkurta užsieniečio, neretai liudija ir Lietuvai nebūdinga vadovo pavardė. Štai tarp darbuotojų taip ir nepasamdžiusių įmonių randame tokias, kurių vadovai Majid Sharif Dogar, Muhammad Qasir Shahzad, Abdul Waheed ar Osamudiame Gabrie Okhuegbe. Masinio registravimo vietose ne Europos Sąjungos šalims būdingos pavardės mirga neretai.

Be veiklos ir Sodros draudimo

Pardavėjai, įsteigę įmones, ar jų nauji savininkai dažnai taip ir nenurodo, kokią konkrečią veiklą įmonė vykdys. Verslų su nežinoma veikla priskaičiavome net 44 proc.

Ne viena knibždėlynuose įregistruota įmonė jau turi nemalonumų „per valdiškus namus“. Nuo šių metų vasario Sodra išregistruoja tuos apdraustuosius, apie kuriuos jau tris ir daugiau mėnesių negauna duomenų iš darbdavio. Šiuo metu iš minėtų daugiau kaip 10 tūkst. įmonių tokį Sodros dėmesį pajuto 690.

Be to, tarp verslų, registruotų daigynuose, Sodrai daugiau ar mažiau įsiskolinusi beveik kas antra įmonė iš trijų, o 13,5 proc. jau turėjo teisminių bylų.

Ką čia veikia normalios įmonės?

 

Teisybės dėlei reiktų pridurti, kad masinio įmonių registravimo adresais yra įsikūrusios ir visai normalios įmonės. Štai net 22 proc. visų tokiose vietose registruotų įmonių yra PVM mokėtojos, 13,6 proc. turi nuosavą ar nuomojamą transportą, 3,3 proc. užsiima gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, 2,6 proc. - konsultacijomis, 2,4 proc. - kelių transporto paslaugomis, 2,1 proc. - maitinimu. Yra ir įmonių, samdančių net per pusę šimto darbuotojų. Pavyzdžiui, UAB „Vaitoma“ (75 darbuotojai), UAB „4 win“ (123), UAB „Passenger ground services“ (215). Klausimas tik, kodėl jos nepersiregistruoja kitu, solidesniu, adresu.

Naujienų archyvas

2016 12 01 Mieliausi darbdaviai savivaldybėms – valdiškos įmonės

2016 10 01 Intelektualių paslaugų teikėjai telkiasi sostinėje

2016 09 29 Mažosiose Lietuvos savivaldybėse „valdo“ gamybininkai

2016 09 01 Maitinančių ir apgyvendinančių įmonių tankiausia kurortuose

2016 08 30 Įmonių bankrotai: Europoje smuko, Lietuvoje - augo

2016 08 22 Ko labiausiai baiminasi pajūrio kurortų verslininkai

2016 07 12 Statybininkų Lietuvoje mažėjo, o problemų gausėjo

2016 07 04 Privatūs bankrotai: Europoje - mažyn, Lietuvoje – daugyn

2016 05 31 Vasarai prasidedant: suskaičiavo Lietuvos kurortų verslą

2016 05 19 Posūkis nuo Rusijos transportininkams kainavo nemažai

2016 04 01 Lietuvos statybininkų sostinė – ne Vilnius

2016 04 01 Šių metų pradžioje - rekordiškai mažai turto areštų

2016 03 24 Jubiliejų švenčiančio fakso Lietuvos įmonėms jau nebereikia

2016 02 11 Kur Lietuvoje įmonės dosniausiai dalinosi savo pelnu

2016 02 05 Didžiausi bankrotai Rusijoje 2015-aisiais

2016 02 01 Sausį įmonių turto areštai „atostogavo“

2016 01 07 Kur Lietuvoje verslui sekėsi labiausiai?

2015 06 16 Įmonių bankrotai: praleidome estus, apėjome latvius

2015 05 19 Lietuvos statybų sektoriuje - atsargus optimizmas

2015 04 15 Įmonių darbdavių Lietuvoje - jau 100 000!

2015 04 08 Ar paprasta Lietuvoje pavogti verslą?

2015 04 01 Kur Lietuvoje verslui šiemet labiausiai nesisekė?

2015 03 12 Kaip greitai auga įmonės Lietuvoje?

2015 03 02 Vasarį areštuota turto už 90 mln. eurų

2015 02 06 Rusijoje - įmonių bankrotų banga

2015 02 03 Sausį - naujas įmonių bankrotų rekordas

2015 01 22 Kuriame Lietuvos rajone verslui pernai sekėsi labiausiai?

2015 01 05 2014-ieji: turto areštų daugiau, bet kreditoriai - protingesni

2014 12 17 Dirbančiųjų 2014-aisiais gausėjo, bet ne visur

Creditreform Lietuva UAB

A. Jakšto g. 9-225
LT-01105 Vilnius
 
Tel: +370 52 66 13 80
Faks.: +370 52 79 13 08
 
Įmonės kodas: 122282731
PVM numeris: LT222827314
 
info@creditreform.lt
www.creditreform.lt

© 2017 Tarptautinis Creditreform susivienijimas

Susisiekite su mumis

Susisiekite su mumis nurodytais kontaktais arba tiesiog užpildydami žemiau esančią formą:

A. Jakšto 9-225
LT-01105 Vilnius
+370 52 66 13 80
+370 52 79 13 08
info@creditreform.lt
http://www.creditreform.lt

kontaktcentras

KontaktųCentras
Kontaktai